Tai erdvė, kur laikas įgauna spalvą. Kur saulė perskrodžia senus langus taip, lyg bandytų ką nors prisiminti. Kur nematomi daiktai tyliai saugo istorijas, kurias pasakoja tik šviesos kritimas. Čia gyvena vietos, kurių neieškome – jos pačios mus randa. Senų namų ramybė, pietų kraštų šiluma, rankų darbo daiktų paprastumas. Vaizdai, kurie sugrįžta tarsi sapnas, pažįstamas iš anksčiau. Nostalgija – tai ne praeitis. Tai švelni, lėta šviesa, kurią nešiojamės širdyje.