Esu Ernesta – akvarelės kūrėja, restauratorė ir žmogus, kuris tiki, kad šviesa visada randa kelią. Kūrybos pasaulyje gyvenu nuo pat jaunystės: mano pirmoji profesija – interjero dekoratorė. Joje išmokau matyti erdvę, formą, spalvų santykį ir tą neapčiuopiamą jausmą, kuris namus paverčia tikrais namais.

"Atvirukų Alėja" - mylėtas ir puoselėtas kūrybos etapas praturtinęs plačiau nei atsiveria horizontai.


Vėliau pasirinkau restauratorės kelią, kuriame kasdien susiduriu su istorijos sluoksniais, laiko trapumu ir išlikimo grožiu. Būtent restauravimas mane išmokė lėtumo, pagarbos medžiagai ir gebėjimo pamatyti šviesą net labiausiai išblukusiuose fragmentuose. Kasdien žiūrėdama į laiko paliktus pėdsakus, išmokau svarbiausią dalyką – grožis gyvena tyloje ir detalėse.

Tvarumas taip pat yra svarbi mano gyvenimo dalis. Jį palaikau kasdien – nuo medžiagų pasirinkimo iki buities, nuo sąmoningo vartojimo iki mažų veiksmų, kurie ilgainiui tampa filosofija. Manau, kad kūryba ir tvarumas yra artimos sielos – abiejuose pagarba pasauliui ir švelnus elgesys su tuo, kas mus supa.

Mano akvarelės gimsta iš tų vidinių sustojimų, iš tyliai prisodrintų emocijų, iš jūros ošimo, rytmečio šviesos ant medžių, iš kelionių, kurių niekada nepavadinsi atsitiktinėmis. Kiekvienas darbas man yra būdas išgryninti jausmą – švelnų, tikrą, nenuglaistytą.

Kuriu lėtai. Kuriu sąžiningai.
Kuriu tik tada, kai pajuntu, kad viduje kyla kažkas tikro.
Mokausi, nuolat mokausi.

Akvarelė mane traukia tuo, kad ji nepaklūsta jėgai – vanduo, pigmentas ir laikas nuolat kuria kartu su manimi. Aš leidžiu akvarelei lietis, o šviesai – kalbėti. Todėl mano darbuose daug oro, erdvės, spindesio ir ramybės. Man svarbiausia ne objektas, o būsena.

Jeigu kuris nors paveikslas rezonuoja su Tavo vidumi – tai tikras ženklas. Tu pagauni tą patį jausmą, dėl kurio jis ir buvo sukurtas.

Ačiū, kad užsukai į mano šviesos ir spalvų pasaulį. Čia kiekvienas darbas turi istoriją, o kiekviena istorija – savo švelnų pulsą.

Kiekvienas susitikimas prasideda tylia žinute. Jei turi klausimą, mintį ar norą, o gal gerą žodį – parašyk. 
Atsiliepsiu taip, kaip atsiliepia šviesa popieriuje.